APIE GARSTYČIAS IR JŲ NAUDĄ
Daugelis daržininkų žino, jog dirvos derlingumą ir kokybę galima pagerinti be jokių trąšų.
Rugpjūtį vis daugiau ankstyvųjų daržovių keliauja ant mūsų stalo, o ištuštėjusios lysvės prašosi užsėjamos sideratais (žaliosiomis trąšomis).
💁♀️Bene vieni geriausių ir efektyviausių sideratinių augalų – GARSTYČIOS. Nustatyta, kad garstyčių žalioji masė pagal veiksmingumą prilygsta šiaudų mėšlui. Tai puikus būdas atgaivinti ir pagerinti derliaus nualintą dirvą. Jos ypač populiarios Vokietijoje. Garstyčiomis pasėliai užsėjami net kelis kartus per metus. Šios trąšos pagrįstai laikomos ekologiškomis.
Šie augalai, priklausantys kryžmažiedžių šeimai, tarsi sutverti tam, kad purentų dirvą. Garstyčios labai greitai suformuoja stiprią metro gylį siekiančią šaknų sistemą. Pakirtus šaknis, jos supūva per 1,5–2 savaites ir suformuoja dirvoje kanalų tinklą, padedantį orui ir drėgmei patekti į gilesnius dirvos sluoksnius. Taip išpurenamas podirvis, gerinama dirvos struktūra.
Galima sėti visą sezoną – pavasarį, vasarą ir rudenį – nuėmus derlių. Dažniausiai garstyčios į pagalbą pasitelkiamos rugpjūtį. Pasėtos iki rugpjūčio vidurio, jos antroje rugsėjo pusėje pradeda žydėti. Užaugantis žaliosios masės kiekis labiausiai priklauso nuo drėgmės ir šilumos. Esant ilgam, saulėtam ir drėgnam rudeniui užauga įspūdingas žaliosios masės derlius.
Garstyčios gausiai papildo dirvą organinėmis medžiagomis, todėl savo galiomis beveik nenusileidžia kompostui bei mėšlui.
Garstyčių trąšos taip pat yra puikios natūralios dirvožemio sanitarės, saugančios kultūrinius augalus nuo kenkėjų ir ligų, nes jose esantys eteriniai aliejai valo ir dezinfekuoja dirvą, naikina grybelius ir pasižymi baktericidinėmis ypatybėmis. Be to, žalioji masė slopina piktžolių augimą.
Norėdami iš garstyčių trąšų turėti kuo daugiau naudos, auginti jas turėtumėte maždaug iki 30 cm aukščio. Apkasti reikia tada, kai žaliosios masės yra daugiausia, t. y. prieš pat garstyčių žydėjimą ar joms vos pražydus. Maždaug praėjus 40 dienų nuo pirmų daigų sudygimo dirvoje. Jeigu jūsų daržo dirva sunkesnio priemolio, garstyčias įterpti reikėtų anksčiau, nes tokioje dirvoje žalioji masė mineralizuojasi lėčiau. Lengvoje priesmėlio dirvoje mineralizacija vyksta sparčiau, tad garstyčių žaliąją masę galima apkasti truputį vėliau.
Dezinfekuodamos dirvą garstyčios neleidžia ramiai gyventi ir daugeliui augalų kenkėjų. Garstyčių poveikis nepatinka amarams, skruzdėlėms, šliužams, sraigėms ir kt. Vieni bjauriausių kenkėjų mūsų daržuose – spragšiai. Jie kenkia iš esmės visoms daržovėms ir dekoratyviniams augalams, nes minta požeminėmis augalų dalimis, išėda sėklas. Šie plokšti, ilgi, į abu galus susiaurėję vabalai aptinkami ant augalų ir dirvos paviršiuje. Vabalų lervos taip pat gyvena dirvoje ar pūvančioje medienoje, senuose kelmuose. Savo bjaurų darbą spragšiai dirba naktį. O štai garstyčios trukdo jiems gyventi ir ruoštis žiemai. Pastebėta, jog kelerius metus darže sėjamos garstyčios pajėgios visiškai išnaikinti šiuos kenkėjus.
Ne veltui garstyčias rekomenduojama sėti ir ten, kur kitais metais planuojama auginti bulves 🥔. Sakoma, yra garstyčių – nėra kolorado vabalų. Taip pat mažina bulvinės fitoftoros ir fuzariozės pavojų.
🌿Džiaugiasi garstyčiomis ir žirniai. Šie augalai skatina jų augimą ir saugo nuo žirninių vaisėdžių.
❗️Jei sausa, garstyčias reikia palaistyti, kitaip nesudygs.
🌱Sėjos norma: 2 g kvadratiniam metrui.
💁♀️ PREKYBOJE TURIME pakuotėse po 1 kg:
